Pastarosios keturios savaitės praėjo tarsi rūke. Tikra tiesa, jog su motinyste ateina amnezija ir, laikui bėgant, pamiršti, kaip atrodo naujagimio pirmųjų savaičių rutina. Rutina, kuri susideda iš trumpo miego fragmentų, įspraustų tarp nuolatinio kūdikio maitinimo ir vystyklų keitimo. Pamiršti, ką reiškia turėti nors truputį laiko sau - popietinė nepertraukiama "parduotuvių terapija" yra pakeičiama į penkias minutes duše :) Kaip bebūtų. praėjus mėnesiui po gimdymo, aš pradedu jaustis normali, nes Kristupo rutina iš lėto nusistovi ir daugmaž yra nuspėjama.
Gyvenimas su Kristupu yra nesibaigiantis džiaugsmas, kuris pavertė mano gyvenimą aukštyn kojomis :)
Kristupas gimė sverdamas 3,46 kilogramus ir būdamas 52cm ilgio. Pirmos kelios dienos buvo sunkokos, nes abu mokinomės: aš mokinau jį maitinti, o jis mokinosi valgyti. Akušerės ir seselės dėl to nerimavo, ypač kai mums nesisekė priaugti svorio pirmas dvi savaites. Visgi mes įrodėm, kad mamos pienas yra geriausias ir netrukus Kristupo svoris pradėjo stabilizuotis ir augti, nors vis dar telpam į naujagimio drabužėlius (kuriuos netrukus manau jau išaugsime).
Dažniausiai Kristupas yra laimingas berniukas ir verkia tik kai jam ko nors reikia (barbenu į medį, kad neprisikalbėčiau :) ). Dienomis jis valgo, dairosi ir stebi aplinką ir snaudžia, o naktimis - valgo ir miega. Tiesa, pirmosiomis savaitėmis dažniau paverkdavo ir ypač naktį sunku būdavo Kristupą užmigdyti po valgymo ir vystyklų keitimo, bet dabar mes žymiai lengviau bendradarbiaujam ir pastarąją savaitę jis net pradėjo miegoti "Mozės" krepšyje.
Nepaisant akivaizdaus - valgymo ir švarių vystyklu - Kristupui patinka, kai jam glostoma nugara, patinka maudynės vonelėje bei klausytis dulkių siurblio garso (radau video su tuo baltu triukšmu YouTube interneto svetainėje). Dar keletą dalykų, kas patinka jam ir man, gali rasti aprašytų ČIA.
Mano Mini Pinčeriukė Pixie po susitikimo su Kristupu tapo labai globėjiška. Pirmąsias dienas nieko beveik nevalgė, tačiau netrukus apsiprato prie "broliuko" ir tapo vėl normali. Dabar, jeigu man ir Kristupui reikia kur nors trumpam išvažiuoti iš namų - mums grįžus ji visada turi patikrinti mašinos kėdutę ir ar joje yra jos "broliukas", o aš lieku antrame plane :)
Na, o aš, nepaisant miego trūkumo, jaučiuosi puikiai. Man liko dar dvi savaitės iki patikros, todėl jaučiuosi nenustygstanti vietoje ir laukiu "žalios šviesos" sportavimui - labiausiai laukiu tos dienos, kai mano pilvukas nebeatrodys kaip bandelė :) Džiaugiuosi, kad randu vis daugiau laiko sau.
O čia aš su Kristupu: prieš ir po mėnuo po gimdymo :)
